2026 m. susitikimų statistika Europoje | Pirminiai šaltiniai

Patikrinti statistiniai duomenys apie tai, kaip dažnai europiečiai susitinka, kaip tai pasikeitė nuo 2019 m., kiek kainuoja susitikimai ir kokios taisyklės reglamentuoja nuolatinį pasiekiamumą darbo reikalais. Kiekvienas skaičius susietas su jo pirminiu šaltiniu.

Šiame puslapyje pateikiami patikrinti statistiniai duomenys apie susitikimus darbo vietoje Europoje: kiek žmonių susitinka nuotoliniu būdu, kaip pasikeitė susitikimų krūvis nuo 2019 m., kiek laiko prarandama susitikimuose, kiek kainuoja viena susitikimo valanda ir kokios taisyklės reglamentuoja nuolatinį pasiekiamumą darbo reikalais. Kiekvienas skaičius buvo patikrintas paties leidėjo puslapyje 2026 m. rugsėjo 13 d. Geografinė aprėptis: ES-27, Jungtinė Karalystė, Šiaurės šalys ir Baltijos valstybės; pateikiami ES masto ir atskirų šalių duomenys, jei juos skelbia pirminis šaltinis.

Pagrindinės išvados

2025 m. 23,3 % 20–64 metų amžiaus dirbančiųjų ES paprastai arba kartais dirbo iš namų; 2019 m. šis rodiklis siekė 14,7 % (Eurostatas, ES darbo jėgos tyrimas, 2025 m. duomenys paskelbti 2026 m.).
Nyderlandai pirmauja ES – 56,1 % dirbančiųjų bent kartais dirba iš namų; mažiausias rodiklis yra Rumunijoje – 3,6 % (Eurostatas, 2025 m.).
60 % vadovų ir 57 % specialistų ES dirba nuotoliniu būdu, o visą darbo laiką nuotoliniu būdu dirba 3 % visų darbuotojų (Eurofound, 2024 m. Europos darbo sąlygų tyrimas).
2024 m. 52,9 % ES įmonių, turinčių 10 ar daugiau darbuotojų, rengė nuotolinius susitikimus internetu; pirmauja Suomija – 84,5 % (Eurostatas, 2024 m.).
Vidutinio naudotojo per savaitę Microsoft Teams susitikimuose praleistas laikas nuo 2020 m. vasario iki 2022 m. vasario padidėjo 252 % (Microsoft Work Trend Index, telemetrija, 2022 m.).
57 % susitikimų yra spontaniški skambučiai be kvietimo kalendoriuje, o susitikimų po 20 val. skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 16 % (Microsoft Work Trend Index, telemetrija, 2025 m.).
Po 2020 m. karantino susitikimų skaičius vienam asmeniui per dieną padidėjo 12,9 %, o vidutinė susitikimo trukmė sutrumpėjo 20,1 % – tai rodo telemetrijos duomenys, surinkti iš 3,1 mln. naudotojų 16 miestų, įskaitant Paryžių, Londoną, Milaną, Madridą, Briuselį ir Oslą (NBER Working Paper 27612, 2020).
72 % atvejų susitikimai yra neveiksmingi, o 54 % darbuotojų dažnai išeina iš susitikimų aiškiai nesuprasdami, kokių veiksmų imtis toliau ir kas už kurią užduotį atsakingas (Atlassian, 5 000 žinių darbuotojų, 2024 m.).
Kai susitikimai užima daugiau nei dvi valandas per dieną, dauguma biuro darbuotojų jaučiasi pernelyg apkrauti; 55 % vadovų teigia, kad susitikimuose praleidžia per daug laiko (Slack Workforce Index, 10 333 darbuotojai šešiose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Prancūziją, 2023 m.).
Vadovai susitikimuose praleidžia vidutiniškai beveik 23 valandas per savaitę, o XX a. septintajame dešimtmetyje šis laikas nesiekė 10 valandų (Perlow, Hadley ir Eun, „Harvard Business Review“, 2017 m.).
2025 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos ES siekė 34,9 €: nuo 12,0 € Bulgarijoje iki 56,8 € Liuksemburge; Lietuvoje jos sudarė 17,8 €, Vokietijoje – 45,0 € (Eurostatas, 2025 m.).
2025 m. liepos mėn. teisės aktus dėl teisės atsijungti buvo priėmusios 13 ES valstybių narių, o 2023 m. birželio mėn. tokių valstybių buvo devynios (Europos Komisijos konsultacijų dokumentas C(2025) 7020; Eurofound, 2023 m.).
2021 m. 44 % ES nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų dirbo viršvalandžius; tai 14 procentinių punktų daugiau nei tarp panašių profesijų darbuotojų, dirbančių darbdavio patalpose (Eurofound EWCS 2021, cituojama Europos Komisijos, 2025 m.).
2025 m. sausio–kovo mėn. 28 % dirbančių suaugusiųjų Didžiojoje Britanijoje dirbo hibridiniu būdu, o 2024 m. rudenį – 45 % vadovų, direktorių ir aukšto rango pareigūnų (Jungtinės Karalystės nacionalinės statistikos tarnyba (ONS), 2025 m. ir 2024 m.).

Metodika

Kaip buvo atrinkti šaltiniai. Rėmėmės tik pirminiais duomenų rengėjais: statistikos tarnybomis (Eurostatas, EBPO, ONS, Destatis, INSEE, CBS, SCB, SSB, Danijos statistikos tarnyba, Suomijos statistikos tarnyba, Latvijos centrinė statistikos tarnyba), ES agentūromis (Eurofound, EU-OSHA, Jungtinis tyrimų centras), Europos Komisija ir EUR-Lex, recenzuotais tyrimais arba mokslinių darbų serijose paskelbtais tyrimais (NBER, IZA, „Nature Human Behaviour“, „Human Resource Management“), pačiomis duomenis surinkusiomis tyrimų organizacijomis (Gallup, CIPD, Bitkom, CFA Institute, NHS England) bei programinės įrangos tiekėjais tik tais atvejais, kai duomenis surinko pats tiekėjas ir skelbia datuotą metodiką su imties dydžiu (Microsoft Work Trend Index, Slack Workforce Index, Atlassian, Owl Labs, Doodle). Statistinių duomenų apžvalgos, tinklaraščiai, sąrašų tipo straipsniai ir citatos iš antrinių šaltinių buvo atmesti. Susitikimų asistentų tiekėjai nebuvo naudojami kaip rinkos ar elgsenos statistikos šaltiniai.

Kaip buvo patikrinti skaičiai. Kiekvienas šaltinis buvo atidarytas 2026 m. rugsėjo 13 d., o skaičius buvo patvirtintas tame puslapyje arba PDF faile. Eurostato ir EBPO duomenys buvo paimti iš pačių leidėjų sklaidos API (duomenų rinkinių kodai nurodyti šaltinių sąraše), kad skaitytojas galėtų pakartoti užklausą. Jei šaltinis yra mokamas, tai nurodyta šaltinių sąraše. Duomenys, kurių nepavyko atidaryti, buvo atmesti ir išvardyti skyriuje „Ko neapima pirminiai šaltiniai“.

Kaip suprasti žymas. Žyma „Tiekėjo apklausa“ reiškia duomenis, gautus pagal pačios programinės įrangos bendrovės tyrimų programą. Žyma „Telemetrija“ reiškia suvestinius produkto naudojimo duomenis, o ne anketos rezultatus. Iki 2023 m. surinkti duomenys pažymėti kaip „senesni“ ir naudojami tik tais atvejais, kai nėra naujesnių duomenų. Du skaičiai išlaidų skyriuje yra mūsų apskaičiavimai, pagrįsti paskelbtais duomenimis, ir pažymėti kaip „apskaičiuoti“.

Kiek europiečių dirba iš namų ir kur?

2025 m. beveik kas ketvirtas dirbantis asmuo ES bent kartais dirbo iš namų, o šis rodiklis atskirose šalyse svyruoja nuo 3,6 % iki 56,1 %.

Stulpelinė diagrama: 20–64 metų ES dirbančiųjų, kurie paprastai arba kartais dirba iš namų, dalis padidėjo nuo 14,7 % 2019 m. iki 22,9 % 2024 m. ir 23,3 % 2025 m. Šaltinis: Eurostatas.

Reitingo diagrama: 20–64 metų dirbančiųjų, kurie 2025 m. paprastai arba kartais dirbo iš namų, dalis: Nyderlandai 56,1 %, Švedija 45,9 %, Liuksemburgas 43,3 %, Danija 42,9 %, Suomija 42,5 %, Belgija 37,8 %, Airija 37,0 %, Prancūzija 36,2 %, Austrija 29,4 %, Estija 28,7 %, Vokietija 25,2 %, ES-27 23,3 %, Lenkija 16,3 %, Ispanija 15,8 %, Lietuva 12,7 %, Latvija 12,6 %, Italija 8,2 %, Bulgarija 4,0 %, Rumunija 3,6 %. Šaltinis: Eurostatas.

Grupuota stulpelinė diagrama, lyginanti 2019 ir 2025 m. darbo iš namų dalį: Lietuva nuo 4,5 % iki 12,7 %, Latvija nuo 4,8 % iki 12,6 %, Estija nuo 19,9 % iki 28,7 %. Šaltinis: Eurostatas.

23,3 % 20–64 metų amžiaus dirbančiųjų ES-27 šalyse 2025 m. paprastai (8,9 %) arba kartais (14,4 %) dirbo iš namų (Eurostatas, ES darbo jėgos tyrimas lfsa_ehomp, duomenys atnaujinti 2026 m. birželio mėn.).
14,7 % – toks buvo 2019 m. bazinis rodiklis (5,5 % paprastai, 9,2 % kartais), o 22,9 % – 2024 m. rodiklis (Eurostatas, tas pats duomenų rinkinys).
Europos Komisija tą pačią duomenų seką apibendrina taip: „Nuo 2019 m. nuotolinio darbo mastas ES padvigubėjo: 2024 m. kas penktas europietis (20,3 %) bent dalį laiko dirbo iš namų“, o konsultacijų dokumente nurodo 21,9 % 2021 m. ir 11,1 % 2019 m. (Europos Komisija, 2025 m. liepos 25 d.; Komisijos duomenys apima kitą amžiaus grupę nei pirmiau pateikti 20–64 metų asmenų duomenys).
Paprastai arba kartais iš namų dirbančių 20–64 metų asmenų dalis pagal šalis 2025 m. (Eurostatas, tas pats duomenų rinkinys): Nyderlandai 56,1 %, Švedija 45,9 %, Liuksemburgas 43,3 %, Danija 42,9 %, Suomija 42,5 %, Belgija 37,8 %, Airija 37,0 %, Prancūzija 36,2 %, Austrija 29,4 %, Estija 28,7 %, Vokietija 25,2 %, Lenkija 16,3 %, Ispanija 15,8 %, Lietuva 12,7 %, Latvija 12,6 %, Italija 8,2 %, Bulgarija 4,0 %, Rumunija 3,6 %.
Lietuvos ir Latvijos pradinis rodiklis buvo kur kas mažesnis nei Estijos: 2019 m. jis siekė 4,5 % ir 4,8 %, o Estijoje – 19,9 % (Eurostatas, tas pats duomenų rinkinys, 2019 m.).
37 % ES-27 darbuotojų dirba darbą, kurį techniškai galima atlikti iš namų (Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, „Who can telework today?“, 2020 m.; senesni duomenys).

Šalių statistikos tarnybos skelbia savo apibrėžimus, todėl jų pagrindiniai duomenys skiriasi nuo Eurostato suderintų duomenų serijų.

Ką nacionalinės statistikos tarnybos skelbia apie hibridinį darbą?

Nacionalinės tarnybos patvirtina tą patį reitingą: Nyderlandai ir Šiaurės šalys užima aukščiausias vietas, Baltijos šalys ir Pietų Europa – žemiausias, o Vokietija ir Prancūzija yra tarp jų.

Jungtinė Karalystė: 28 % dirbančių suaugusiųjų Didžiojoje Britanijoje 2025 m. sausio 8 d. – kovo 30 d. laikotarpiu dirbo hibridiniu būdu. Darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, 41 % dirbo hibridiniu būdu, palyginti su 4 % neturinčių kvalifikacijos; 45 % tų, kurie uždirba 50 000 svarų ar daugiau, dirbo hibridiniu būdu, palyginti su 8 % tų, kurių pajamos mažesnės nei 20 000 svarų; 36 % 30–49 metų amžiaus asmenų dirbo hibridiniu būdu, palyginti su 19 % 16–29 metų amžiaus asmenų (ONS, Nuomonės ir gyvenimo būdo tyrimas, 2025 m. birželis).
Jungtinė Karalystė, pagal profesijas: 2024 m. rudenį 45 % vadovų, direktorių ir aukšto rango pareigūnų dirbo hibridiniu būdu, palyginti su 27 % visų darbuotojų ir 3 % nekvalifikuotų darbuotojų; dirbantys tėvai dirbo hibridiniu būdu dažniau (35 %) nei neturintys vaikų (24 %) (ONS, 2024 m. lapkritis).
Jungtinė Karalystė, darbdaviai: 74 % organizacijų 2025 m. taikė hibridinį darbą, o 2023 m. šis rodiklis siekė 84 % (CIPD, tyrimas 2025 m. balandžio 14 d.–gegužės 5 d.).
Vokietija: 2025 m. 25 % visų dirbančiųjų bent kartais dirbo iš namų (Destatis, 2026 m. balandis). Remiantis ifo instituto atliktu įmonių tyrimu, 2025 m. vasario mėn. darbuotojų, dirbančių iš namų, dalis sudarė 24,5 %, palyginti su 23,4 % 2024 m. rugpjūčio mėn. (ifo institutas, 2025 m. kovo mėn.).
Prancūzija: 2024 m. pirmąjį pusmetį 22 % privačiojo sektoriaus darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu bent kartą per mėnesį, tam vidutiniškai skirdami 1,9 dienos per savaitę (INSEE, 2024 m.).
Nyderlandai: 2023 m. daugiau nei 5 mln. žmonių, t. y. 52 % visų dirbančiųjų, kartais arba dažniausiai dirbo iš namų; CBS teigimu, tai didžiausia dalis tarp visų ES valstybių narių (CBS, 2024 m. lapkritis).
Švedija: apie 46 % 20–64 metų amžiaus dirbančiųjų nurodė, kad 2024 m. bent dalį laiko dirbo iš namų (Švedijos statistikos tarnyba, 2025 m.).
Norvegija: 2024 m. 45 % dirbančiųjų turėjo galimybę dirbti iš namų, o 7 % tiek 2023 m., tiek 2024 m. pusę ar daugiau savo darbo laiko dirbo iš namų (Norvegijos statistikos tarnyba, 2025 m.).
Danija: 2024 m. II ketvirtį keturi iš dešimties dirbančiųjų per pastarąsias keturias savaites dirbo iš namų (Danijos statistikos tarnyba, 2024 m.).
Suomija: 2024 m. apie 7 % dirbančiųjų visą darbo laiką dirbo iš namų, 12 % – bent pusę darbo laiko, o 55 % (1 443 000 žmonių) iš viso nedirbo iš namų (Suomijos statistikos tarnyba, 2025 m.).
Latvija: 11,6 % 15–74 metų amžiaus darbuotojų, arba 87,9 tūkst. žmonių, 2024 m. dirbo nuotoliniu būdu, o 2023 m. šis rodiklis siekė 10,6 % (Latvijos centrinė statistikos tarnyba, 2025 m.).

Ar hibridinis darbas keičia visiškai nuotolinį darbą?

Taip. Tarp europiečių, kurių darbą galima atlikti nuotoliniu būdu, vien nuotoliniu būdu dirbančiųjų dalis 2022–2024 m. sumažėjo dešimčia procentinių punktų, o hibridinio darbo dalis išliko stabili.

Trys nedidelės stulpelinės diagramos apie europiečių, kurių darbą galima dirbti nuotoliniu būdu, darbo pobūdį: visiškai nuotoliniu būdu dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 24 % 2022 m. iki 14 % 2024 m.; hibridinio darbo dalis buvo 35 % 2022 m., 45 % 2023 m. ir 44 % 2024 m.; tik darbovietėje dirbančiųjų dalis padidėjo nuo 36 % 2023 m. iki 41 % 2024 m. Šaltinis: Eurofound.

Tarp Eurofound elektroninės apklausos respondentų, kurių darbą galima atlikti nuotoliniu būdu, vien nuotoliniu būdu dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 24 % 2022 m. iki 14 % 2024 m., o dirbančiųjų tik darbdavio patalpose dalis padidėjo nuo 36 % 2023 m. iki 41 % 2024 m. (Eurofound, „Living and working in Europe 2024“).
Toje pačioje apklausoje nurodyta, kad hibridinio darbo dalis padidėjo nuo 35 % 2022 m. iki 45 % 2023 m., o 2024 m. šiek tiek sumažėjo iki 44 % (Eurofound, 2024 m.).
2024 m. daugiau nei 50 % respondentų norėjo dirbti iš namų keletą kartų per savaitę: 56 % moterų ir 54 % vyrų (Eurofound, 2024 m.).
3 % ES-27 darbuotojų nuotoliniu būdu dirba visą darbo laiką, 9 % – reguliariai, apie 16 % – retkarčiais; nuotoliniu būdu iš viso dirba 28 % moterų ir 27 % vyrų; pagal profesijas taip dirba 60 % vadovų ir 57 % specialistų (Eurofound, EWCS 2024 m. pirmieji rezultatai).
Įstaigų, nurodžiusių, kad jų darbuotojai dirba iš namų, dalis 30 šalių beveik padvigubėjo: nuo 13 % 2019 m. iki 23 % 2024 m. (EU-OSHA, ESENER 2024, 41 458 įstaigos).
2025 m. liepos mėn. Jungtinės Karalystės darbuotojų pasiskirstymas buvo toks: 51 % dirbo tik biure, 45 % – hibridiniu būdu, o 4 % – visiškai nuotoliniu būdu (Owl Labs, tiekėjo apklausa, 2 000 Jungtinės Karalystės darbuotojų).
2024 m. liepos mėn. 64 % Vokietijos darbuotojų dirbo hibridiniu būdu – tai 13 procentinių punktų daugiau nei 51 % 2023 m., o 6 % – visiškai nuotoliniu būdu (Owl Labs, tiekėjo apklausa, 2 000 Vokietijos darbuotojų).
2024 m. liepos mėn. 49 % Prancūzijos darbuotojų dirbo hibridiniu būdu, palyginti su 47 % 2023 m.; 50 % dirbo tik biure, o 1 % – vien nuotoliniu būdu (Owl Labs, tiekėjo apklausa, 2 000 Prancūzijos darbuotojų).

Kiek susitikimų vyksta internetu, o ne akis į akį?

Šiuo metu šiek tiek daugiau nei pusė ES įmonių rengia susitikimus nuotoliniu būdu, o Vokietijoje susitikimai internetu arba hibridiniai susitikimai jau pralenkė susitikimus akis į akį.

Stulpelinė diagrama: įmonių, turinčių 10 ir daugiau darbuotojų, kurios 2024 m. rengė nuotolinius susitikimus internetu, dalis: Suomija 84,5 %, Švedija 79,1 %, Danija 78,5 %, ES-27 52,9 %, Bulgarija 32,4 %. Šaltinis: Eurostatas.

52,9 % ES įmonių, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų, 2024 m. rengė susitikimus nuotoliniu būdu per internetą (Eurostatas, „IKT naudojimas įmonėse“, 2025 m. gegužė).
Pirmoje vietoje buvo Suomija – 84,5 %, po jos – Švedija (79,1 %) ir Danija (78,5 %); mažiausias rodiklis buvo Bulgarijoje – 32,4 % (Eurostatas, 2024 m.).
Dabar daugiau Vokietijos darbuotojų dalyvauja internetiniuose arba hibridiniuose susitikimuose (85 %) nei gyvuose susitikimuose (84 %) (Owl Labs, tiekėjo apklausa, Vokietija, 2024 m. liepos mėn.).
Prancūzijos darbuotojai kiekvieną savaitę turi beveik tiek pat internetinių arba hibridinių susitikimų (72 %), kiek ir gyvų susitikimų (78 %) (Owl Labs, tiekėjo apklausa, Prancūzija, 2024 m. liepos mėn.).
Jungtinės Karalystės darbuotojai per savaitę vidutiniškai dalyvauja 5 internetiniuose ir 4 gyvuose susitikimuose, vidutiniškai praranda 7 minutes, kol pradeda hibridinius susitikimus, o 30 % praranda 10 ar daugiau minučių per vieną susitikimą (Owl Labs, tiekėjo apklausa, Jungtinė Karalystė, 2025 m. liepos mėn.).
Vokietijos darbuotojai, su kuriais turi būti galima susisiekti vaizdo skambučiu, vidutiniškai atlikdavo aštuonis tokius skambučius per dieną (Bitkom, 1 003 respondentai, 2021 m. sausio mėn.; senesni duomenys).

Kaip susitikimų krūvis pasikeitė nuo 2019 m.?

Produktų telemetrijos duomenimis, 2020–2023 m. susitikimų skaičius ir bendra jų trukmė smarkiai išaugo, o atskiri susitikimai sutrumpėjo.

Stulpelinė diagrama: vidutinio Microsoft Teams naudotojo pokyčiai nuo 2020 m. vasario iki 2022 m. vasario: savaitinis laikas susitikimuose padidėjo 252 %, savaitinių susitikimų skaičius – 153 %, darbas po darbo valandų – 28 %, darbas savaitgaliais – 14 %. Šaltinis: Microsoft Work Trend Index, pasaulinė telemetrija.

Diagrama su teigiamais ir neigiamais stulpeliais: pokyčiai po 2020 m. karantino – susitikimų vienam asmeniui per dieną padaugėjo 12,9 %, dalyvių viename susitikime – 13,5 %, vidutinė susitikimo trukmė sutrumpėjo 20,1 %, bendras laikas susitikimuose per dieną sumažėjo 11,5 %, darbo dienos trukmė pailgėjo 8,2 %. Šaltinis: NBER Working Paper 27612.

Iki 2021 m. pradžios visame pasaulyje laikas, praleistas Microsoft Teams susitikimuose, padidėjo daugiau nei dvigubai (2,5 karto), o vidutinė susitikimo trukmė pailgėjo 10 minučių – nuo 35 iki 45 minučių; 62 % skambučių ir susitikimų buvo neplanuoti arba spontaniški (Microsoft Work Trend Index, telemetrijos duomenys ir 31 092 darbuotojų apklausa 31 rinkoje, 2021 m. kovo mėn.).
Iki 2022 m. vasario mėn. vidutinio Teams naudotojo per savaitę susitikimuose praleistas laikas, palyginti su 2020 m. vasario mėn., padidėjo 252 %, savaitinių susitikimų skaičius padidėjo 153 %, o vienam asmeniui per mėnesį tenkančių sutampančių susitikimų skaičius sumažėjo 44 %, darbas po darbo valandų padidėjo 28 %, o darbas savaitgaliais – 14 %; spontaniški skambučiai sudarė 64 % Teams susitikimų, o trumpesni nei 15 minučių susitikimai – 60 % visų susitikimų (Microsoft Work Trend Index, telemetrija ir 31 102 darbuotojų apklausa 31 rinkoje, 2022 m. kovo mėn.).
Iki 2023 m. kovo mėn. žmonės per savaitę dalyvavo 3 kartus daugiau Teams susitikimų ir skambučių nei 2020 m. vasario mėn., tai yra 192 % padidėjimas, o 25 % aktyviausių naudotojų susitikimams skirdavo 7,5 valandos per savaitę (Microsoft Work Trend Index, telemetrija, 2023 m. gegužė).
57 % susitikimų yra spontaniški skambučiai be kvietimo kalendoriuje, 1 iš 10 planinių susitikimų suplanuojamas paskutinę minutę, susitikimų po 20 val. skaičius per metus išaugo 16 %, 50 % susitikimų vyksta 9–11 val. ir 13–15 val., antradieniais vyksta 23 % savaitės susitikimų, penktadieniais 16 %, o 30 % susitikimų dalyviai yra skirtingose laiko juostose; pastarasis rodiklis nuo 2021 m. padidėjo 8 procentiniais punktais (Microsoft Work Trend Index, telemetrija, 2025 m. birželio mėn.).
Darbuotojai pagrindiniu darbo laiku kas dvi minutes, 275 kartus per dieną, yra pertraukiami dėl susitikimų, el. laiškų ar pokalbių (Microsoft Work Trend Index, telemetrija, 2025 m. birželis).
Tyrimo, apėmusio 3 143 270 naudotojų iš 21 478 įmonių 16 didmiesčių regionų, iš kurių devyni yra Europoje (Milanas, Roma, Oslas, Madridas, Ciurichas, Ženeva, Paryžius, Briuselis, Londonas), duomenimis, dėl karantino susitikimų skaičius vienam asmeniui per dieną padidėjo 12,9 % (+0,8 susitikimo), o dalyvių skaičius viename susitikime – 13,5 % (+2,1); vidutinė susitikimo trukmė sutrumpėjo 20,1 % (−12,1 minutės), o bendras susitikimams per dieną skirtas laikas sumažėjo 11,5 % (−18,6 minutės), nors darbo dienos trukmė pailgėjo 48,5 minutės (+8,2 %) (DeFilippis, Impink, Singell, Polzer ir Sadun, NBER Working Paper 27612, 2020).
Microsoft įmonės mastu įdiegtas nuotolinis darbas sumažino bendrą susitikimų ir skambučių trukmę 5 %, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, o bendradarbiavimo laiko, praleisto bendraujant su kitų grupių nariais, dalį sumažino apie 25 % (Yang ir kt., „Nature Human Behaviour“, 2022 m.; JAV darbuotojai).
Vienoje didelėje Azijos IT paslaugų įmonėje pradėjus dirbti iš namų bendras dirbtų valandų skaičius padidėjo maždaug 30 %, darbas ne darbo valandomis išaugo 18 %, susitikimams ir skambučiams per savaitę buvo skiriama 0,7–1,25 valandos daugiau, o išmatuota darbo dienos trukmė pailgėjo nuo 7,64 iki 9,17 valandos; našumas sumažėjo apie 20 % (Gibbs, Mengel ir Siemroth, IZA Discussion Paper 14336, 2021 m.).

2020 m. įvykio poveikio tyrimas yra vienintelis šio rinkinio šaltinis, kuriame įvardyti Europos miestai ir pateikti pasikliautinieji intervalai; Microsoft duomenys yra pasaulinė telemetrija, ir cituojant tai reikia nurodyti.

Kiek valandų per savaitę susitikimuose praleidžia skirtingas pareigas einantys darbuotojai?

Daugiausia laiko susitikimams skiria aukštas pareigas einantys darbuotojai: vadovai nurodo beveik 23 valandas per savaitę, o recenzuojamoje mokslinėje literatūroje vidutiniam darbuotojui tenka maždaug šešios valandos.

Vadovai susitikimuose praleidžia vidutiniškai beveik 23 valandas per savaitę, o XX a. septintajame dešimtmetyje šis skaičius siekė mažiau nei 10 valandų (Perlow, Hadley ir Eun, „Stop the Meeting Madness“, „Harvard Business Review“, 2017 m. liepos–rugpjūčio mėn.; beveik 200 aukščiausio lygio vadovų apklausa).
Darbuotojai vidutiniškai praleidžia šešias valandas per savaitę suplanuotuose susitikimuose; tai atsargus įvertis, o didesnių organizacijų darbuotojai susitikimuose dalyvauja dažniau (Rogelberg, Allen, Shanock, Scott ir Shuffler, „Human Resource Management“, 2010 m.; JAV).
Įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių, vadovai bent 10 % savo laiko skirdavo susitikimams rengti ir vesti; organizacijose, kuriose dirba 500 ar daugiau darbuotojų, – apie 75 % (Van Vree 1999, cituojama Rogelberg ir kt., 2010 m.; senesni duomenys).
55 % vadovų ir 27 % visų biuro darbuotojų teigia, kad susitikimams skiria per daug laiko; tie, kurie taip teigia, daugiau nei du kartus dažniau sako, kad jiems trūksta laiko susikaupti, o kai susitikimai užima daugiau nei dvi valandas per dieną, dauguma biuro darbuotojų jaučiasi pernelyg apkrauti (Slack Workforce Index, 10 333 darbuotojai JAV, Australijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tyrimas vyko 2023 m. rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 15 d.).
Specialistai vidutiniškai dalyvavo 3 susitikimuose per savaitę, kurių kiekvienas trukdavo vidutiniškai 1 valandą (Doodle, 6 026 specialistai Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir JAV, 2019 m.; senesni duomenys).

Nė viena Europos statistikos tarnyba ar ministerija tiesiogiai nefiksuoja susitikimuose praleistų valandų; žr. skyrių „Ko neapima pirminiai šaltiniai“.

Kiek susitikimams skirto laiko praleidžiama neproduktyviai?

Visose apklausose, kuriose to klausiama, nuo pusės iki trijų ketvirtadalių susitikimams skirto laiko vertinama kaip iššvaistytas arba neproduktyviai praleistas laikas, o neefektyvūs susitikimai pirmauja tarp produktyvumui trukdančių veiksnių.

Stulpelinė diagrama apie žinių darbuotojų požiūrį į susitikimus: 80 % būtų produktyvesni, jei susitikimų būtų mažiau, 78 % dalyvauja tiek daug susitikimų, kad sunku atlikti darbą, 77 % dažnai dalyvauja susitikimuose, kurie baigiasi sprendimu suplanuoti dar vieną susitikimą, 76 % jaučiasi išsekę dienomis, kai vyksta daug susitikimų, 54 % dažnai išeina aiškiai nežinodami tolesnių veiksmų ir atsakingųjų, 51 % dirba viršvalandžius bent keletą dienų per savaitę dėl susitikimų pertekliaus. Šaltinis: Atlassian tiekėjo apklausa, 5 000 žinių darbuotojų, 2024 m.

Tik 17 % aukščiausiosios vadovybės atstovų teigė, kad jų susitikimai paprastai leidžia produktyviai išnaudoti tiek grupės, tiek atskirų darbuotojų laiką, o 54 % juos įvertino kaip tiek individualaus, tiek grupės laiko švaistymą (Perlow, Hadley ir Eun, „HBR“, 2017 m.; visas tekstas prieinamas tik už mokestį).
Susitikimai yra neveiksmingi 72 % atvejų; 78 % žmonių teigia, kad iš jų tikimasi dalyvauti tiek daug susitikimų, jog sunku atlikti darbą; 76 % jaučiasi išsekę dienomis, kai vyksta daug susitikimų; 80 % teigia, kad būtų produktyvesni, jei susitikimų būtų mažiau; 51 % dirba viršvalandžius bent keletą dienų per savaitę dėl susitikimų pertekliaus (Atlassian, „Workplace Woes: Meetings“, 5 000 žinių darbuotojų keturiuose žemynuose, 2024 m.; tiekėjo apklausa).
Organizacijose, kuriose vyrauja prasta susitikimų kultūra, žmonės 50 % daugiau laiko praleidžia nereikalinguose susitikimuose nei dirbdami su prioritetiniais darbais (Atlassian, „State of Teams 2024“, 5 000 žinių darbuotojų ir 100 „Fortune 500“ įmonių vadovų; tiekėjo apklausa).
Neefektyvūs susitikimai įvertinti kaip svarbiausias produktyvumui trukdantis veiksnys, o pernelyg didelis susitikimų skaičius – trečias pagal svarbą; 68 % žmonių trūksta pakankamai laiko, kurį galėtų skirti darbui be pertraukų, o 64 % sunkiai randa laiko ir energijos savo darbui atlikti (Microsoft Work Trend Index, 31 000 darbuotojų 31 rinkoje, 2023 m. vasario 1 d. – kovo 14 d.).
42 % susitikimų dalyvių įprastą savaitę per susitikimus atlieka kelias užduotis vienu metu: siunčia el. laiškus arba žinutes pokalbių programose (Microsoft Work Trend Index, 20 006 žinių darbuotojų 11 šalių, 2022 m. liepos–rugpjūčio mėn.).
Du trečdaliai susitikimų, kuriuose dalyvavo respondentai, buvo laikomi nereikalingais, o 37 % specialistų manė, kad nereikalingi susitikimai jų organizacijai kainuoja daugiausia (Doodle, 2019 m.; senesni duomenys).

Kiek kainuoja susitikimas Europoje?

Nė viena statistikos tarnyba neskelbia duomenų apie susitikimų išlaidas. Patikrinti duomenys – tai valandinės darbo sąnaudos ir metinis darbo užmokestis pagal profesijas; du skaičiavimus pabaigoje atlikome patys.

Reitingo diagrama: vidutinės valandinės darbo sąnaudos 2025 m.: Liuksemburgas 56,8 €, Danija 51,7 €, Nyderlandai 47,9 €, Vokietija 45,0 €, Švedija 43,1 €, ES-27 34,9 €, Estija 21,1 €, Lietuva 17,8 €, Latvija 16,3 €, Bulgarija 12,0 €. Šaltinis: Eurostatas.

Stulpelinė diagrama su mūsų pačių skaičiavimu: vienos valandos susitikimo su aštuoniais dalyviais darbo sąnaudos darbdaviui pagal Eurostato 2025 m. valandines darbo sąnaudas – Vokietijoje 360,00 €, ES vidurkis 279,20 €, Lietuvoje 142,40 €. Tai apskaičiuoti, o ne paskelbti statistiniai duomenys.

2025 m. vidutinės valandinės darbo sąnaudos visoje ekonomikoje ES sudarė 34,9 €, o euro zonoje – 38,2 € (Eurostatas, 2026 m. kovo mėn.).
Darbo sąnaudos už valandą svyravo nuo 12,0 € Bulgarijoje iki 56,8 € Liuksemburge, Danijoje jos siekė 51,7 €, o Nyderlanduose – 47,9 € (Eurostatas, 2025 m.).
Vokietijoje – 45,0 €, Švedijoje – 43,1 €, Estijoje – 21,1 €, Lietuvoje – 17,8 €, Latvijoje – 16,3 € (Eurostatas, lc_lci_lev, 2025 m.).
Vidutinis metinis bruto darbo užmokestis įmonėse, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų, 2022 m.: vadovai uždirbo 111 275 € Vokietijoje, 91 736 € Nyderlanduose, 34 264 € Lietuvoje ir 31 339 € Lenkijoje; specialistai uždirbo atitinkamai 72 211 €, 67 324 €, 29 572 € ir 20 894 € (Eurostatas, Darbo užmokesčio struktūros tyrimas earn_ses22_28, paskelbta 2026 m.).
2024 m. ES pagrindinėje darbovietėje vidutinis faktinis savaitinis darbo valandų skaičius buvo 36,0, o 2014 m. – 37,0; Nyderlanduose darbo savaitė buvo trumpiausia (32,1 valandos), o Graikijoje – ilgiausia (39,8) (Eurostatas, 2025 m. gegužė).
2025 m. EBPO šalyse vienas darbuotojas per metus faktiškai dirbo vidutiniškai 1 736 valandas; iš tikrintų šalių mažiausias rodiklis buvo Vokietijoje (1 332), o Lietuvoje jis siekė 1 673 (EBPO, 2025 m.).
Atsižvelgiant į kitus veiksnius, daugumoje valstybių narių viešojo administravimo sektoriaus darbo užmokestis yra mažesnis nei kitose ekonomikos srityse, o didžiausi skirtumai pastebimi Vokietijoje (−28 %) ir Bulgarijoje (−18 %); sveikatos priežiūros sektoriaus darbo užmokestis yra mažesnis 15 iš 27 valstybių narių, o didžiausias skirtumas yra Graikijoje (−16 %) (Eurostatas, „Wage determinants in the EU“, SES 2022, paskelbta 2025 m.).

Apskaičiuota šiame puslapyje, o ne pateikta šaltinyje. Vienos valandos susitikimas, kuriame dalyvauja aštuoni asmenys, pagal ES vidurkį darbdaviui kainuoja 8 × 34,9 € = 279,20 € darbo sąnaudų, 8 × 45,0 € = 360,00 € Vokietijoje ir 8 × 17,8 € = 142,40 € Lietuvoje. Darbuotojo dalyvavimas suplanuotuose susitikimuose po šešias valandas per savaitę 46 darbo savaites per metus sudaro 6 × 46 × 34,9 € = 9 632,40 € darbo sąnaudų pagal ES vidurkį. Tai yra skaičiavimai, atlikti remiantis aukščiau pateiktais Eurostato duomenimis ir Rogelbergo ir kt. šešių valandų įvertinimu; tai nėra paskelbti statistiniai duomenys, todėl juos reikėtų cituoti kaip šio puslapio skaičiavimus.

Kaip dažnai susitikimai baigiasi be sprendimų ar tolesnių veiksmų?

Daugiau nei pusė darbuotojų reguliariai baigia susitikimus nežinodami, kokių veiksmų imtis toliau, o nė viename recenzuotame tyrime nematuojama, kokia sutartų užduočių dalis įvykdoma.

54 % darbuotojų dažnai išeina iš susitikimų aiškiai nesuprasdami, kokių veiksmų imtis toliau ir kas už kurią užduotį atsakingas, o 77 % dažnai dalyvauja susitikimuose, kurie baigiasi sprendimu surengti kitą susitikimą (Atlassian, 5 000 žinių darbuotojų, 2024 m.; tiekėjo apklausa).
62 % darbuotojų teigia, kad jiems kyla sunkumų dėl pernelyg didelės darbo dienos dalies, skiriamos informacijos paieškai (Microsoft Work Trend Index, 31 000 darbuotojų, 2023 m.).
Tik 46 % JAV darbuotojų visiškai sutinka, kad žino, ko iš jų tikimasi darbe; šis rodiklis sumažėjo nuo 56 % 2020 m. kovo mėn. (Gallup, 79 087 dirbantys suaugusieji JAV, 2024 m.; tik JAV, Europos atitikmens nerasta).

Kiek vidutiniškai trunka susitikimas ir kiek žmonių jame dalyvauja?

Remiantis vieninteliais telemetrijos duomenimis, kuriems nustatytas pasikliautinasis intervalas, vidutinė susitikimo trukmė po karantino sudaro apie 48 minutes, o produkto duomenys rodo, kad dauguma Teams susitikimų trunka mažiau nei 15 minučių.

Vidutinė susitikimo trukmė 16 miestų tyrime sumažėjo nuo maždaug 60 minučių iki karantino įvedimo iki maždaug 48 minučių po jo, o vidutinis dalyvių skaičius viename susitikime padidėjo nuo 15,6 iki 17,7 (DeFilippis ir kt., NBER 27612, priedo S1 lentelė, 2020 m.; miestų ir dienų duomenys svertinami atsižvelgiant į visus susitikimus, todėl dideli pasikartojantys susitikimai padidina vidurkį).
Anksčiau skyriuje apie susitikimų krūvio pokyčius paminėta vidutinė trukmė nuo 35 iki 45 minučių ir 60 % susitikimų, trunkančių mažiau nei 15 minučių, yra Microsoft telemetrijos duomenys (Microsoft Work Trend Index, 2021 ir 2022).
Apklausomis pagrįsti atitinkami duomenys yra 2019 m. Doodle nustatyta vidutinė vienos valandos susitikimo trukmė ir Owl Labs nurodyti penki nuotoliniai bei keturi gyvi susitikimai per savaitę Jungtinės Karalystės darbuotojams (žr. ankstesnius skyrius).

Kuriuose sektoriuose susitikimai ir nuotolinis darbas yra labiausiai paplitę?

Finansinių paslaugų sektoriuje nuotolinis darbas paplitęs labiausiai iš visų Europos sektorių, o viešojo sektoriaus ir sveikatos priežiūros darbuotojai nurodo didžiausią laiko trūkumą.

61 % finansinių paslaugų sektoriaus darbuotojų bent retkarčiais dirba nuotoliniu būdu, daugiau nei švietimo (49 %) ir kitų paslaugų (43 %) sektoriuose (Eurofound, EWCS 2024 m. pirminiai rezultatai).
81 % investicijų valdymo specialistų teigė, kad norėtų bent dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu (CFA Institute, apie 4 600 narių 120 rinkų, 2021 m. kovo–balandžio mėn.; pasauliniai duomenys, senesni).
Tik 46,51 % Anglijos NHS darbuotojų 2025 m. apklausoje teigė, kad darbe spėja suderinti visus vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus savo laikui, palyginti su 47,20 % 2024 m. ir 42,79 % 2022 m. (NHS England, NHS darbuotojų apklausa 2025 m., 766 285 respondentai iš 238 organizacijų).
43 % įstaigų 30-yje Europos šalių nurodo laiko spaudimą kaip psichosocialinį rizikos veiksnį (EU-OSHA, ESENER 2024).
Sektorių darbo užmokesčio skirtumai, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant išlaidas, pateikti aukščiau esančiame skyriuje apie išlaidas (Eurostatas SES 2022: viešasis administravimas ir sveikatos priežiūra).

Teisės ir konsultavimo srityse nėra pirminių šaltinių duomenų apie susitikimus; žr. skyrių „Ko neapima pirminiai šaltiniai“.

Ką Europos Sąjungos taisyklės numato dėl darbo laiko ir nuolatinio pasiekiamumo darbo reikalais?

ES teisėje nustatyta 48 valandų vidutinio savaitinio darbo laiko riba ir garantuojamas 11 valandų kasdienis poilsis; šiuo metu vyksta konsultacijos dėl teisės atsijungti direktyvos, o 13 valstybių narių jau yra priėmusios atitinkamus teisės aktus.

Vidutinė darbo trukmė per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o kiekvienas darbuotojas turi teisę į ne trumpesnį kaip 11 valandų iš eilės kasdienį poilsį per 24 valandų laikotarpį (Directive 2003/88/EC, 6 straipsnio b punktas ir 3 straipsnis).
13 valstybių narių yra priėmusios teisės aktus dėl teisės atsijungti: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Graikija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija (Europos Komisija, C(2025) 7020, antrojo etapo konsultacijos su socialiniais partneriais, 2025 m. liepos 25 d.). 2023 m. birželio mėn. jų skaičius buvo devyni (Eurofound, 2023 m.).
44 % nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų 2021 m. dirbo viršvalandžius – tai 14 procentinių punktų daugiau nei tarp darbdavio patalpose dirbančių darbuotojų, kurių profesijos leidžia bent dalį darbo atlikti nuotoliniu būdu; tarp visu etatu dirbančių darbuotojų 21 % nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų dirbo 41–48 valandas, o 14 % – daugiau nei 48 valandas, palyginti su 17 % ir 9 % biure dirbančių darbuotojų (Eurofound EWCS 2021, cituojama Europos Komisijos dokumente C(2025) 7020).
34 % nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų nurodė, kad dirba ilgiau nei numatyta sutartyje be papildomo atlygio – tai 5 procentiniais punktais daugiau nei dirbančiųjų ne nuotoliniu būdu; 59 % darbuotojų ir 46 % darbdavių nurodė, kad teisė atsijungti yra pagrindinė sritis, kurią reikia tobulinti (Europos Komisijos 2022 m. tiriamoji studija, cituojama dokumente C(2025) 7020).
2019 m. su 14 % ES-27 darbuotojų buvo susisiekta keletą kartų ne darbo valandomis, o su 23 % – retkarčiais; Suomijoje ir Švedijoje šie rodikliai viršijo 30 % (Europos Komisija, C(2025) 7020; senesni baziniai duomenys).
Daugiau nei 80 % apklaustų darbuotojų Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje per įprastą savaitę gaudavo su darbu susijusių pranešimų ne darbo valandomis, o apie 45 % teigė, kad jų įmonėje buvo įdiegta „teisės atsijungti“ politika (Eurofound, „Right to disconnect: implementation and impact at company level“, 1 634 darbuotojai, 2023 m.).
ES darbuotojų, dirbančių 48 valandas ar daugiau per savaitę, dalis beveik perpus sumažėjo nuo 20 % 2005 m. iki 11 % 2024 m.; dirbančių laisvu laiku, kad atliktų darbo užduotis, dalis sumažėjo nuo 31 % 2010 m. iki 20 % 2024 m.; 56 % darbuotojų buvo patenkinti savo darbo laiku, o tarp dirbančiųjų 41 valandą ar daugiau beveik 70 % norėjo dirbti mažiau valandų (Eurofound, „Trends in job quality: EWCS 2024“).
46 % ES darbuotojų teigė, kad patiria didelį laiko spaudimą arba darbo perkrovą, 52 % teigė, kad skaitmeninės technologijos nulemia jų darbo tempą, o 33 % teigė, kad šios technologijos didina jų darbo krūvį (EU-OSHA, „OSH Pulse 2022“, 25 683 ES-27 darbuotojai).

Ko neapima pirminiai šaltiniai

Kai kurie iš dažniausiai cituojamų susitikimų skaičių neturi pirminio šaltinio. Duomenų apie kiekvieną toliau nurodytą spragą ieškota anglų kalba, o prireikus ir vokiečių, prancūzų, švedų, suomių, lietuvių, latvių ir estų kalbomis.

Europos statistikos tarnybų matuojamas susitikimams per savaitę skirtas laikas. Nė vienoje darbo jėgos ar laiko panaudojimo apklausoje „laikas, praleistas susitikimuose“ nėra pateikiamas kaip atskira kategorija. Vieninteliai Europos duomenys yra gauti iš tiekėjų apklausų (Owl Labs, Doodle, Slack) ir Microsoft telemetrijos.
Susitikimų skaičius per savaitę pagal pareigas Europoje. ONS pateikia hibridinio darbo rodiklius pagal profesijas, o EWCS – nuotolinio darbo rodiklius pagal profesijas, tačiau nė vienas Europos šaltinis neskaičiuoja susitikimų pagal pareigas. Vadovų darbo valandos nurodytos remiantis į JAV orientuotu „HBR“ tyrimu.
Susitikimų išlaidos kaip dalis darbo užmokesčio fondo. Šios informacijos neskelbia nei statistikos tarnybos, nei centriniai bankai; jos nėra nei Eurofound ataskaitose, nei recenzuotuose Europos moksliniuose straipsniuose. Plačiai cituojami bendri skaičiai kyla iš spaudos straipsnių, o ne iš mokslinio straipsnio, kurį galėtume peržiūrėti. Šiame puslapyje vietoj to skelbiami pradiniai duomenys ir aiškiai pažymėtas skaičiavimas.
Sutartų užduočių įvykdymas ir pamiršti sprendimai. Nė viename recenzuotame tyrime nematuojama, kokia dalis per susitikimus sutartų užduočių yra įvykdyta arba kokia sprendimų dalis vėliau pamirštama. Kiekvienas internete randamas teiginys „44 % sutartų užduočių niekada neįvykdoma“ yra kilęs iš susitikimų programinės įrangos tinklaraščių, kurie buvo atmesti.
Teisininkai ir konsultantai. Nėra pirminio šaltinio su nurodyta imtimi, kuris kiekybiškai įvertintų teisininkų ar konsultantų susitikimams skiriamą laiką ar hibridinio darbo paplitimą.
Skaičiai, dažnai priskiriami Perlow, Hadley ir Eun (2017). Dažnai šiam straipsniui priskiriami skaičiai (65 %, 71 %, 64 % ir 62 %) jame nepateikti. Patikrinti skaičiai yra 17 %, 54 % ir beveik 23 valandos per savaitę.

Apie šį puslapį

Šį puslapį kaip viešą informacijos šaltinį tvarko VoiceCap, AI užrašų asistentas, kuris tampa jūsų įmonės atmintimi. Joks šiame puslapyje pateiktas statistinis rodiklis nėra pagrįstas VoiceCap produkto duomenimis. Pataisymus, pagrįstus pirminiu šaltiniu, prašome siųsti kontaktų puslapyje nurodytu adresu. Jei pakartotinai skelbiate statistinį rodiklį, nurodykite jo pirminį leidėją ir metus.

2026 m. susitikimų statistika Europoje: trukmė, hibridinio darbo paplitimas, išlaidos ir tolesni veiksmai (ES, JK, Šiaurės ir Baltijos šalys)